- durblinti
- dur̃blinti, -ina, -ino 1. tr. kalti skylę, gremžti, skaptuoti, durbinti: Avilį dur̃blina kelias dienas Vlk. Vaikai kačėnus durblina Vlk. Akmeny skylę durblina Vlk. 2. tr. nevykusiai ką dirbti: Ką tu ten dur̃blini? Vlk. 3. intr. lyg vogčiomis eiti: Kur tas vaikas dur̃blina? Rš. \ durblinti; išdurblinti
Dictionary of the Lithuanian Language.